Noras būti nepriklausomu yra savaime suprantamas ir tuo pačiu visiškai natūralus. Pastangas ir veiksmus tapti nepriklausomu, galima stebėti absoliučiai visose srityse. Bet tuo pačiu metu, taip pat visiškai suprantamu būdu, mes leidžiame sau pasiduoti, visiškai negalvodami apie tai, ar laikome šį procesą normaliu. Mūsų protestas prieš visokius draudimus ir/arba apribojimus dažniausiai pasireiškia jaunystėje įvairiomis formomis – elgesio manieroje, aprangoje, šukuosenoje ir pan. Priklausydami kokioms tai grupuotėms, kurios stengiasi pabrėžti savo išskirtinumą ir ypatingumą, mes išreiškiame savo suverenitetą, dažniausiai mažareikšmį, nepripažindami sau, kad iš tikrųjų esame tos „nepriklausomybės“ vadeivų įtakoje ir kontrolėje.
Mes gyvename sunkiu laikotarpiu visomis prasmėmis, todėl bus gana sudėtinga nepriklausomybę taip apibrėžti, kad tai visus patenkintų. Kad ir kaip mes bandytumėme prie šio reiškinio prieiti iš dvasinės pusės, dažniausiai viskas atsiremia į materialiąją pusę. Nežiūrint į tai, kad skirtingų žmonių sampratos ir skirtųsi tarpusavyje, dvejais pagrindiniais nepriklausomybės bruožais bus PINIGAI IR LAIKAS (kad juos leisti). Jeigu nebus šių dviejų komponentų, bet koks protestas prieš sukurtą ir daugumos priimtą realybę, o taip pat ir atsisakymas nuo priimtinos tiesos, neturės jokios reikšmės.
Aš nesiruošiu versti priimti sprendimą ar įtikinėti. Kiekvienam patys svarbiausi yra jų pačių įsitikinimai. Asmeniškai aš manau, kad nei vienu atveju į nepriklausomybės sąvoką nepapuola samdomas darbas.
Stabdo baimė būti pardavėju
Daugelis žmonių, tiek privačių pokalbių metu, tiek kitokių kontaktų metu sako, kad tinklinis marketingas jiems asocijuojasi su pardavimų būtinybe. Be to jų galvose įsitvirtino tokia pardavimų forma, kai pardavėjai vaikšto nuo durų iki durų ir siūlo kokį tai produktą. Girdint žodį „marketingas“, dažniausiai jie reaguoja impulsyviai ir vienareikšmiškai. Reaguoja taip ryškiai ir užtikrintai, kas tolimesniame pokalbyje, jeigu iki to iš vis prieinama, jiems jau sunku atsisakyti nuo savo įsitikinimų, atrodyti kvailai ir tuo labiau, priimti biznio pasiūlymą. Žinodami apie tokią reakciją, įvairių kompanijų lyderiai sugalvoja įvairių „sušvelninimų“, kurie padeda išvengti panašios negatyvios kandidatų bendradarbiavimui reakcijos. Yra nemažai žodžių, susijusių su šia veikla, kurie žmonėms, dar nesuprantantiems, kas tai yra, skamba keistai. Tokiems žodžiams taip pat priklauso ir „pardavinėti“ ar „pardavėjas“. Bet juk tuo užsiima beveik kiekvienas žmogus! Juk kiekvienas mūsų kažką parduodame, tam tikslui naudodami visus įmanomus mechanizmus ir marketingo triukus. Mes parduodame savo žinias, sveikatą, ir dažnai už grašius, gerokai sumažinta kaina.
Kartą Čikagoje teko kalbėti su vaikinu imigrantu, nes norėjau sužinoti apie jo gyvenimo sąlygas JAV. Jis buvo juodadarbis kažkokiose statybose, žodžiu – „berniukas-pasiuntinukas“ ir, beje, tuo buvo visai patenkintas. Aš jo paklausiau, kiek jis uždirba.
- Septynis dolerius į valandą, - atsakė jis.
- Tikriausiai tai ne tiek jau ir daug? – aš pabandžiau sužinoti daugiau apie jo vertybių sistemą.
- Žinote, ne taip jau ir svarbu, kiek uždirbi į valandą, svarbiau – kiek valandų dirbi!
Šis jaunas vaikinas net nenorėjo nieko girdėti apie tinklinį marketingą:
- Marketingas!? Ne, ne. Tiktai ne tai. Vaikščioti su maišais nuo durų iki durų. Atleiskite.
Vienam žmogui, ieškojusiam darbo mokykloje, pasiūlė valyti gatves mieste. Nežiūrint į tai, kad tikrai reikėjo darbo, jis atsisakė, tuo pačiu dar ir įsižeidė. Po trumpos pauzės jo paklausė, ar jis norėtų uždirbti 5000 dolerių į mėnesį. Jis atsakė, kad žinoma norėtų ir paklausė, ką jam dėl to reikės padaryti. Atsakymo neprireikė ilgai laukti: valyti gatves.
Jeigu mes kam nors užduotumėme klausimą, ar jis norėtų per mėnesį uždirbti 5000 – 10 000 litų (suma priklauso nuo to su kuo mes šnekame), tai tikriausiai išgirstume teigiamą atsakymą. Bet kai jis sužino, kad tam reikės pardavinėti produktus, jo nuomonė kardinaliai pasikeičia. Apie tai kalbant, reikėtų prisiminti skaičius, kurie charakterizuoja užimtumo (tam tikrose srityse – žemės ūkis, gamyba, paslaugos ir t.t.) schemą konkrečioje šalyje ir tokio užimtumo tendencijas. Bet pats didžiausias pinigų srautas yra ir bus produktų pardavimo srityje. Šiandien dauguma firmų ieško gerų marketingų specialistų, tuo pačiu ir pardavėjų. Būtent nuo jų priklauso firmų sėkmė ir pelnas. Galbūt tokiu atveju nereikėtų taip jau bijoti šio užsiėmimo, o teisingai jį panaudoti savo dabarties ir ateities aprūpinimui? Tam reikėtų praplėsti šios sampratos rėmus ir įsivaizduoti save tinklinio marketingo specialistu, o ne įprastu pardavėju.
Sėkmė avansu:
Dublikacijos jėga – tai ne fikcija
Žinomas amerikiečių milijonierius kažkada pasakė: „aš geriau jau gaučiau vieną procentą nuo šimto žmonių pastangų, negu šimtą procentų nuo savo paties pastangų“.
Kai Rėjus Krokas kažkada pamatė ilgą eilę prie brolių MacDonaldų restorano, jis iškarto nusprendė sukurti panašių restoranų tinklą. Bet apie jo pasiūlymą dėl panašios veiklos plėtimo, ir juo labiau dėl bendradarbiavimo, baro savininkai nenorėjo net girdėti. Jie kažkada bandė atidaryti panašaus tipo restoraną, bet po tam tikro laiko persigalvojo ir grįžo būtent prie šio vienintelio. Bet Rėjus Krokas geriau juto rinkos, paklausos ir pasiūlymų tendencijas. Jis nusipirko licenziją iš brolių MacDonaldų ir sukūrė, šiuo metu pasaulyje žinomo restorano tinklą. Tokia staigi plėtra tapo publikacijos jėgos rezultatu, t.y. panašaus verslo tinklo sukūrimas. Tokios publikacijos rezultatus puikiai matome. Šių dienų ryškiausiu reiškiniu yra internetas, kurio dėka kompiuterių galimybės ženkliai išaugo. Mes netgi nesusimąstydami dažnai tampame informacinio tinklo, tapusio tam tikra reklamos dalimi, dalyviais ir padedame prekybai vystytis. Tai vyksta, kai mes, pavyzdžiui, savo pažįstamiems pranešame apie vykstančius išpardavimus ar nuolaidas parduotuvėse ir pan. Tai yra taip vadinama reklama „iš lūpų į lūpas“, kuri yra labai veiksminga ir gerokai pasitarnauja ištuštinant parduotuvių lentynas. Mes taip elgiamės net nesusimąstydami apie tai, kad už tokią mūsų reklamą (pagalbą parduotuvėms) galėtumėme gauti atlygį. Mes net nelaukiam dėkingumo iš parduotuvių savininkų, o jau tuo labiau – atlygio už atliktą darbą.
Pabandykime apžvelgti dar vieną pavyzdį iš mūsų gyvenimo. Kas mėnesį parduotuvėje mes perkame dantų pastą, skalbimo miltelius, higienos reikmenis ir pan. Jeigu mes paskaičiuotumėme kiek pinigų tam išleidžiam, tai pasirodys, kad į kanalizaciją (jeigu galima taip pavadinti) nuleidžiama suma būtų lygi šimtams litų. Tikriausiai jūs neatsisakytumėte, kad ir simbolinės dovanėlės iš parduotuvės savininko dėl parodyto lojalumo. Bet mums neatsiunčia netgi atviruko su pasveikinimu. Parduotuvės savininkui mes esame tiesiog eiliniai anoniminiai klientai. Ir tai yra viskas. Mūsų niekas nesieja su tuo žmogumi. Tai tada tokiu atveju, kodėl mes jam dirbame?
Tik prašau nesakykite man, kad tai yra normalu ir savaime suprantama. Prisiminkite apie tai, kad mes gyvename tokiu laikotarpiu, kai „normalumo“ ir „savaime suprantamumo“ samprata yra gerokai praplėstos. Tai tiesiog tik įpročiai. Štai ką reiškia įpročių ir tradicijų jėga!
O jeigu jūs gautumėte tokį pasiūlymą: už jūsų prisirišimą (lojalumą), o taip pat už jūsų kompanijos produktų rekomendavimą savo pažįstamiems ar kitiems žmonėms, jums būtų mokama premija nuo tokiu būdu sudaryto vartotojų tinklo produktų suvartojimo globaliniu mastu apimties. Ar jūs tokį pasiūlymą priimtumėte? Kas liečia šiandieninius jūsų įpročius, mažai kas pasikeistų – na, tik tokia smulkmena, kaip jums išmokama premija. Būtent tokią pelno dalijimosi galimybę, pakeitus klasikinę produktų vartojimo formą, jums ir siūlo tinklinis marketingas.
Paanalizuokime pavyzdį iš filmo „sėkmė avansu“. Tarkim prie jūsų grupės prisijungę žmonės nusiperka jiems reikalingų produktų už 100 eurų per mėnesį. „Tu padedi trims žmonėms, kuriems reikia pagalbos, kurie padeda dar trims žmonėms, kuriems taip pat reikia pagalbos“ – šis pavyzdys yra iš filmo. Pirmą mėnesį jūsų grupės apimtis bus 400 eurų, antrą – 1300 eurų, trečią – 4000 eurų....
Noriu, kad suprastumėte: pati „nestabiliausia“ grandis šiame pavyzdyje yra grupės apimties (sumos, už kurią yra nupirkta produktų) stabilumas, nes visai reali situacija, kad kiekvienas, kas mėnesį nusipirks produktų už tokią pačią sumą (čia reikia atkreipti dėmesį kompanijos siūlomų produktų rūšis, kokybę, reikalingumą, naudingumą, išskirtinumą – geriausia, jeigu tai būtų naujas, išskirtinis ir ypatingos kokybės produktas, labai naudingas žmonėms), aišku, tai nereiškia, kad esant labai geram ir naudingam produktui, žmogus nenusipirks jo už didesnę sumą. Bet publikacijos dėsnis veikia visur ir visada.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą