Dar kartą pabrėžiu: SAVO BIZNYJE JŪS BŪSITE PATS SAU BOSAS, todėl patys nuspręskite, kaip atrodys jūsų verslas. Jeigu jums patinka pardavinėti, tai taip ir darykite. Tikiuosi, kad specialistai jus apmokys, parodys ką ir kaip teisingai daryti. Jeigu jūs sugalvosite naudoti kitokį klientų sudominimo metodą, tai ir čia jūs sulauksite paramos ir patarimų.
Jeigu yra didelis noras (poreikis, būtinumas) ir didelė motyvacija, jūs galėsite išmokti visko, ko tik panorėsite, tame tarpe ir pardavinėti. Aš pažįstu daug inžinierių, gydytojų, mokytojų, ekonomistų, dailininkų ir kitų išsilavinusių žmonių, kurie emigravę į užsienio šalis, išmoko plauti indus restoranuose, tvarkyti svetimus namus, kavines (taip pat ir tualetus), išvežioti maistą, vairuoti didelius sunkvežimius ir pan. Po 3-4 metų tokio darbo, jie gali valandų valandas pasakoti apie tokių užsiėmimų subtilybes ir įdomias istorijas. Sutinku, nei vienas darbas nėra gėdingas, bet jeigu nėra pasirinkimo, gal jau geriau rinktis produktų pardavinėjimą, kad ir pardavinėjimą „nuo durų prie durų“.
Ne visi gali dirbti tinkliniame marketinge
Žinoma, visi tikrai negali. Nesuprantu, kodėl jūs išgyvenate dėl visų kitų. Jūs tai galite dirbti, tiesa? Ir šioje situacijoje nėra nieko svarbesnio.
Tokio tipo teiginiai paprastai būna dėl prigimtinio noro būti ramiu ir apsidraudusiu (užtikrintu).
Mes nerimaujame, ar žmonės ateis į mūsų organizaciją. Šį nerimą dažniausiai lydi baimė iš „kitos operos“, o būtent: baimė dėl „perpildymo“. Dažnai stipriu stabdžiu tampa baimė „spėti į nuvažiuojantį traukinį“. Kitiems atrodo, kad šiame biznyje jau yra labai daug dirbančiųjų ir jiems tiesiog nebus kam pasiūlyti bendradarbiavimo. Bet nereikia būti labai „kietu“ matematiku, kad paskaičiuoti, jog teoriškai į vieną MLM kompaniją gali (arba negali) sustoti visos planetos gyventojai. Bet viskas priklauso nuo to, kokie rodikliai bus nurodyti geometrinės progresijos schemoje. Aišku, į tai galime pažiūrėti ir filosofiškai ir diskutuoti, ar pradės visi dirbti MLM‘e, bet tai būtų tik spėliojimai. Baimė, kad geometrinės progresijos principu augančios struktūros‚ pasiglemš visus kandidatus, neturi jokio realaus pagrindo. Pirmiausiai, ne visi norės būti distributoriais MLM kompanijose, antra, ne visi distributoriai užsiima sponsoriavimu ir tinklo plėtimu. Jeigu viso pasaulio teismai teistų visus distributorius už aktyvią veiklą, tai kai kuriuos iš karto paleistų „dėl įrodymų trūkumo“, o dalį – po trumpo pokalbio.
Nesibaiminkite rinkos perpildymo, nes:
· Žmonių populiacija nuolatos auga;
· Nuolatos atsidaro naujos rinkos kitose šalyse, atsiranda naujų žmonių sponsoriavimo kituose regionuose galimybės (tiek vienoje šalyje, tiek kitoje);
· Daugelis distributorių grįžta į tinklą;
· Daugelis žmonių, ypatingai jauni, nutraukia savo veiklą, ieškodami savirealizacijos galimybių kitose srityse.
· Daugelis vidutinio amžiaus ir vyresni žmonės ieško MLM‘e papildomų finansinių garantijų ir pirmaisiais trečiojo tūkstantmečio dešimtmečiais, šis susidomėjimas tik augs;
· Mes gyvename kardinalių technologinių pokyčių laikotarpyje, kuris daro didžiulę įtaką užimtumo struktūrose (gamyba, paslaugos ir pan.);
Ne, negalima į šios srities pasiūlymus žiūrėti nei per persotintos rinkos prizmę, nei manant, kad nebus susidomėjusių siūlomomis galimybėmis. Visų pirma, tai šansas, kuriuo jūs galite pasinaudoti arba ne. Prieš priimant sprendimą reikėtų apžvelgti teigiamus šio verslo aspektus ir savo mąstymą koncentruoti būtent šia linkme.
Ar didelis procentas nepriklausomų konsultantų nutraukia savo veiklą
iš kart po starto
Atsakymas į šį klausimą bus teisingas tik tada, kai mes išnagrinėsime tokios veiklos nutraukimo priežastis. Aš jau pasakojau apie žmogų, kuris savo startinį paketą paliko garaže pas draugą. Ar galima sakyti, kad jis pradėjo bendradarbiauti su kompanija kaip nepriklausomas konsultantas? Manau, kad ne. Tai reiškia, kad ir nutraukti savo veiklos negalėjo (nes nepradėjo). Panašių atvejų yra daug. Neretai susidomėjimas „gęsta“ po konsultacijų su pažįstamais pseudoekspertais arba po dviejų, trijų bandymų pakviesti ką nors į verslo susitikimą. Ne, nemanau, kad tokius žmones reikėtų priskirti tos kompanijos distributorių tinklui. Arba: ar galima nepriklausomu konsultantu vadinti tą žmogų, kuris tik prisiregistravo kompanijoje ir nusipirkęs keletą produktų asmeniniam vartojimui daugiau nieko nenuveikė? Manau, kad negalima.
Taigi, dėl kokios priežasties žmonės nutraukia savo veiklą šiame biznyje (dalis jų iš kart po starto)? Pabandykime paanalizuoti:
1. Nesupratimas, kad tai BIZNIS. Tradicinis mūsų sąmonės užprogramavimas dažnai sudaro rimtą kliūtį, neleidžiančią pamatyti ir suprasti, kad tinklinis marketingas jau seniai tapo šiuolaikine verslo forma – beje, rimto biznio ir dinamiškai besivystančio. Ar verta tuo stebėtis? Manau, kad ne. Nežiūrint į tai, kad McDonald‘s, Pizza Hut ir kt. jau seniai tapo gerai žinomu pasaulio paveikslėliu, tik neseniai žmonija sužinojo apie „frančizę“ ir su ja susijusiomis galimybėmis. Ir tai visai nereiškia, kad daugumai žmonių žinomas ir suprantamas jos veikimo mechanizmas.
2. „Bandomasis“ startas. Žaidimas „o jeigu..“. Labai dažnai galima sutikti būtent su tokiu požiūriu į verslą: „Pabandysiu, aš juk niekuo nerizikuoju!“. Ir toks žmogus bando biznį taip, kaip, pavyzdžiui kaip bando sriubą prieš patiekiant ant stalo. T.y. ima biznio lašelį ant šaukštelio galo, pučia, kad nenusiplikinti ir atsargiai, iš lėto ima į burną, pasirengusią bet kuriuo momentu išspjauti. Paskui vaišina šia sriuba svečius ir stebisi, kad jie laukia, kol šeimininkas pradės pats valgyti.
Man labai patinka daugelio trenerių devizas, motyvatorių ir lyderių, kuris skamba taip: „Ne bandyk, o daryk!”.
Atkreipkite dėmesį į tą faktą, kad „pabandykite“ reiškia : „O jeigu kas nors ne taip..“ – grįžimas į senas geras pozicijas.
Čia reikėtų išsiaiškinti, iš kur atsiranda tokia nuostata. Tam yra trys svarbios priežastys: a) tikėjimo bizniu trūkumas; b) tikėjimo savimi trūkumas; c) nepasirengimas užmokėti reikiamą kainą už sėkmę, investuoti laiką ir energiją.
3. Žema starto kaina. Antra ir trečia priežastys tarpusavyje susijusios. Kadangi investicija į šį biznį yra praktiškai minimali, žmonės šiandien ateina, rytoj išeina – kitaip sakant, „lengvai atėjau – lengvai išėjau“.
4. Sankcijų nebuvimas. Nei jus į biznį pakvietęs žmogus, nei kompanija, negali taikyti sankcijų veiklą nutraukiančiam konsultantui. Tai jo asmeninė firma ir jo asmeninis sprendimas. Kol distributorius nepažeis kompanijos taisyklių ar etikos kodekso, niekas neturės teisės jo bausti. Daugelis distributorių savo veiklą bando plėtoti tai vienoje, tai kitoje kompanijoje. Jeigu samdomame darbe būtų tiek laisvės, toks savarankiškumas ir nepriklausomybė priimant spendimus, baimės nebuvimas prieš sankcijas, „judėjimas“ visose srityse būtų daug aktyvesnis.
5. Atrankos nebuvimas prieš įstojimą. Joks distributoriaus prieš pradedant savo veiklą kompanijoje, nepraeina kažkokių testų, patikrinimų, kurie išryškintų jų charakterio savybes ir požiūrį į biznį. Tinkliniame marketinge durys atviros kiekvienam. Per jas lengva ir įeiti, ir išeiti.
6. Asmeninės priežastys. Žinoma, dalis išeinančiųjų iš biznio distributorių pasakoja visokiausias nebūtas istorijas apie kompaniją arba žmogų, kuris juos pakvietė tam verslui, tokiu būdu pateisinant save – pirmiausiai prieš patį save. Iš čia ir atsiranda istorijos apie produkcija užpildytus namų rūsius, pamestus paskutinius marškinius, apgaules ir pan.
Žinoma, kiekvienas turi teisę į asmeninę nuomonę. Mano nuomonė – daugelį metų vykstančių pokalbių ir aptarimų rezultatas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą